2023 m. lapkričio 19 d., sekmadienis
Lietuva, kiečiausia pasaulio šalis!
2023 m. gegužės 5 d., penktadienis
Mano galutinio atsivertimo į Jėzų Kristų ir Katalikų Bažnyčią istorija, parašyta laisva valia ir maloningu sielos bei Dvasios Apsisprendimu IV dalis
2023 m. gegužės 1 d., pirmadienis
Mano galutinio atsivertimo į Jėzų Kristų ir katalikų Bažnyčią istorija, parašyta laisva valia ir maloningu sielos bei Dvasios Apsisprendimu III dalis
2023 m. balandžio 29 d., šeštadienis
Mano galutinio atsivertimo į Jėzų Kristų ir katalikų Bažnyčią istorija, parašyta laisva valia ir maloningu sielos bei Dvasios Apsisprendimu II dalis
Labas rytas, publika!
Gražus, pavasarinis šeštadienio rytmetys už lango. Tylu, ramu, be vėjo. Paukščiukai gražiai čiulbėti bando. Ir aš, žvalus ir puikiai nusiteikęs, toliau tęsiu savo vingiuoto gyvenimo kelio istoriją.
Pasakysiu, kas nepatiko per šventąsias Mišias. Nepatiko ritualai, smilkymai, nusilenkinėjimai. Trikdė ir kunigų per pamokslus išsakyta mintis, kad Dievui viso šito nereikia. Kad Jis ir be viso to gali puikiai egzistuoti, būti. Dievui to nereikia, bet žmonėms- reikia, reikia jų silpnai dvasiai palaikyti. Todėl Jis ir leidžia taip žmonėms elgtis. Na, galvoju tuomet aš, jeigu Dievui nereikia, tai ir man tada nereikia. Dar-giesmės žodžiai "su tavim (Marija) mes džiaugsmo kupini, su tavim mes šlovinam Karalių"...Koks čia po galais, feodalizmas, galvoju. XXI amžiuje. Visgi pats sau ir kitiems veidmainiavau. 2009 metais, birželio 21 dieną, per Devintines, gavau Sutvirtinimo sakramentą. Pagal Bažnyčios mokymą tapau subrendusiu jos nariu. Apsigyveno Šventoji Dvasia many. Apsigyveno, bet dar nesireiškė. Gavau Jos krikštą dar po beveik devynerių metų. Bet kas žmogaus gyvenime 10 metų, danguje- viena diena.
Galvojau, kad katalikų bažnyčia- tarpinė stotelė mano kely. Turėjau kontaktų su kabalistais, budistais. Buvo įtraukęs ir niu eidžo- tyneidžo judėjimas.Buvau taip ten įsitraukęs, kad net internete rastą rusišką amerikiečių kilmės "mediumės" Pamelos Kribe tekstą į lietuvių kalbą išverčiau. Ir tas tekstas buvo publikuotas lietuviškoje svetainėje. Tik Dievas leido jos adresą pamiršti. Bet stipriausia sąsaja buvo su tokia niu eidž "mokytoja" Ieva Žigone. Dabar jos pavardė kita- Launagė. Ji ten visokiuose šamanistinėse ceremonijose dalyvavo, ant nugaros yra išsitatuiravusi induizmo dievybę Ganešą. Vėliau iš Viešpaties sužinojau, kad ji yra pirmojo mano gyvenimo šioje žemėje motina. Jos antrojo sūnaus Abelio. Kurį vėliau užmušė brolelis Kainas. Dabartinis Linas Karalius- Ezopas.
Jau minėjau, kad šiam pasauly buvau ir šventasis Petras. Ir nutariau sudalyvauti viename renginyje, kurį žinutėje draugui pavadinau labai skambiai: Ekumeniniu Bažnyčios Susirinkimu. Iš tiesų tai buvo paprastas, Tiberiados brolių ir prie jų besiglaudžiančios bendruomenės renginukas krikščionių vienybės tema. Diena prieš gavau iš Kristaus žinią, kad Jis nori, jog aš paskelbčiau žinią apie reinkarnaciją tenai. Ir gavau iš Jo avansą. Labai realų ir apčiuopiamą. Pinigais. 100 eurų.Buvo tai šitaip: 2018 metų vasario 1 dieną, ketvirtadienį, minėto renginio išvakarėse, nuėjau į Mišias Dievo Gailestingumo šventovėje. Ir susitikau ten psichologą Julių, su kuriuo buvau jo vedamoje kūrybinio- terapinio rašymo stovykloje Guronyse, kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje.Tai va, Mišios ten buvo laikomos prancūziškai. Ryšys yra ir su tuo kraštu man.Po Mišių jis pasiūlė nuvažiuoti į susitikimą, kur buvo susirinkę pavakaroti daugiau žmonių iš tos stovyklos.Kai vežė jis mane atgal namo, sustabdė mašiną, klausia: "gal pinigėlių reikia?" Sakau, "na taip, reikia". O kiek, Julius klausia. Na, gal šimto, atsakau nedrąsiai. Ir, nesuspėjus man net baigti žodžio, žiūriu, Julius tiesia man du banknotus po 50. "Čia ne man, čia Dievui dėkok. Grąžint nereikės. Čia man viena moteris davė..." Net truputį pyktelėjau ant Dievo, ką čia mane pinigais papirkinėji, sakau. Bet priėmiau. Grįžęs namo, pasidėjau į dėžutę su dangteliu ir kokią savaitę tų pinigų nekliudžiau.
Et, vėl daug išėjo prirašymo.Turbūt prireiks trečios dalies. Kaip ir Trejybės pagarbinimas bus. Vienas Dievas Trijuose Asmenyse. Amen.
Gražios visiems dienos, Dievo patyrimo per ją. :)
2023 m. kovo 17 d., penktadienis
Mano galutinio atsivertimo į Jėzų Kristų ir katalikų Bažnyčią istorija, parašyta laisva valia ir maloningu sielos bei Dvasios Apsisprendimu I dalis
Taip. Gana ilgas pavadinimas. Galbūt šiek tiek baroko epochą primenantis. Bet ilgokas nusimato ir pats tekstas, kuris mano galvoje dabar, šią akimirką dėliojasi. Rašiau aš apie tai vadinamajame feisbuke, rašiau kitur, pasakojau žmonėms gyvai, bet čia, savo bloge, taip nuosekliai ir atvirai iki šiol nepapasakojau. Pasakojau viso to priešistorę, bet tą tekstą, Dvasios vedinas, ištryniau. Gal ir gerai, nes dabar bus pasakojama pati istorija, be jokių priešdėlių priekyje. Taigi- pradėkime.
Aš atsimenu savo Krikštą, mieli skaitytojai. Nes tuo metu, savaime suprantama, nebuvau kūdikis. Vyko tai, kiek pamenu, 1991 metų vasarą, mažoje Švenčiausios Mergelės Marijos Vardo bažnytėlėje Ceikinuose, Aukštaitijoje, Ignalinos rajone. Dar gyva buvo mano Bobutė, mamos mama. Pamenu, ceremonijos, apeigų metu, kartojau daug kartų žodį "atsižadu"- velnio pagundų,netyrumo ir pan. Po dvejų metų, toje pačioje bažnyčioje vyko ir mano Pirmosios Komunijos šventė. Dabar prisimenu šiuos įvykius kaip pačius šviesiausius visoje savo vaikystėje. Deja, bet toliau krikščioniško gyvenimo deramai negyvenau. Kitąkart prie klausyklos priklaupiau tik po beveik penkerių metų, 1998-aisiais. O trečiąkart- dar beveik po 10 metų, 2007 metais. O jau po to- nebeskaičiuoju, nes Susitaikinimų su Viešpačiu buvo daug.
Mano bendraamžiai ir vyresni turbūt gerai pamena paskutinį XX-ojo amžiaus dešimtmetį. Tas laikotarpis kaip tik sutapo su mano paauglyste, maištavimu, nepritarimu įsivyravusio gyvenimo ir visuomenės normoms. Kiti klasės draugai mokykloje gal labiau domėjosi alkoholiu ir cigaretėmis, o man labiau rūpėjo erotika ir seksas. Labai norėjau su mergina susidaraugauti, bet vis nepavyko. Tad žiūrėjau per televizorių visokias erotines laidas, žurnalus pirkinėjau. Kaip sakoma, kiekvienam- savas sugedimo laipsnis. Dievas, aišku, visa tai matė ir žinojo. Ir reikėjo mano gyvenimui sukrėtimo, kad permąstyčiau visą savo elgesį ir požiūrį į visą būtį.
To, ką pasakosiu toliau, dabartinės krikščionių Bažnyčios nepripažįsta, bet mano, kaip Apokalipsės Baltojo Raitelio autoritetas ir padėtis leidžia teigti,jog tai- laikina. Taigi- pasivijo mane dalykai iš seniai praėjusios praeities. Ne dabartinio gyvenimo. Praeity, dar laikais prieš Kristų, aš buvau juodasis magas Afrikoje, kažkur Nigerijos džiunglėse. Ten daugelio žmonių gyvenimus, jų keliones per amžių bėgimą sugadinau. Tačiau ir tam buvo gana svari priežastis, nes buvau ką tik išėjęs iš paties pragaro. Ir iš ten yra išėjimas, gerbiamieji. Visa tai man vaizdiniu lubose, namie, apreiškė induizmo deivė Kali. Ir tos magijos Mokytojas. Tuo pačiu šalia savęs jutau ir Jėzų Kristų, balta tunika apsirengusį. Tris mėnesius po viso to ligoninėje buvau.
Čia šiek tiek papasakojau apie Arkangelo Gabrieliaus būties slėpinius Žemėje. Jo emanacijas. Sparnuotoji jo dalis koordinuoja visą mano dabartinį elgesį iš dangaus Karalystės. Konkrečiau ji yra dvigubos Sirijaus žvaigždės zonoje.
Viskas laike dar išsitęsė iki jau minėtų 2007 metų rudens. Grįžau į Viešpaties Bažnyčią protu. Bet dar ne širdimi. Jau vėlus metas dabar. Pratęsiu pasakojimą kitame įraše. Labos nakties visiems.