Graikija šiandien ir praeityje

Pasakysiu jums, kad noriu daugiau pakeliauti po plątųjį pasaulį, kur nors toliau už Lietuvos ribų. Nebeišsitenku čia kažkaip...Ir viena pirmųjų šalių, kurią norėčiau aplankyti, būtų Graikija, visos Europos civilizacijos lopšys.
Kažkada, kai aklasis dainius Homeras rašė savo didžiąsias poemas, Graikija ir graikai (aišku, jie dar nesuvokė savęs kaip vienos tautos, buvo susiskirstę atskirais miestais, poliais) buvo kitokie. Kaip ir mes visi. Mažiau norų, mažiau poreikių, mažiau priešpriešų. Statė didingus pastatus, įgyvendino pirmosios demokratijos idėjas, filosofavo. Bet, įžengus krikščionybei (čia akmenėlis į jos daržą), visa tai europiečiai paniekino, laikė jos kultūrą pagoniška, nieko verta. Kažkaip tikrai negražiai čia išėjo.
Vėliau savo buvusią didybę atgavo Renesanso metu, bet vėl jiems pokštą likimas iškrėtė-jų gyvenamą teritoriją užėmė Osmanai turkai. Iš priespaudos išsivadavo tik XIX amžiaus pradžioje.
Gal dabartinį graikų nepaklusnumą Europos Sąjungos vykdomai politikai lemia jų monarchistinė praeitis? Vis dėlto vienaip ar kitaip ši tauta yra Bizantijos imperijos paveldėtoja, o šioji perėmė senosios Romos praeitį, nors ir riejosi abi. Be to, iki pat 1975 metų šalį valdė monarchai. Taigi dar tik 40 metų kaip jinai yra Respublika.
Sąsajų ir su Lietuva irgi galima lengvai atrasti. Šalyje dar prieškariu lankėsi mūsų žurnalistas ir keliautojas Matas Šalčius. Štai citata iš jo knygos "Svečiuose pas 40 tautų": "Graikų pasienio tarnybos ir muitinės tarnautojai priėmė mane linksmai ir mandagiai- ,mandagiausiai iš visų Balkanų kraštų."Taigi matome, kad žmonės ir valdininkai ten buvo (tikėkimės ir yra) malonūs. Visai be reikalo graikai dėl savo ekonominių reikalavimų yra apšaukiami barbarais. Kaip ir senovėje...
Graikai protestuoja. Piketuoja. Kelia riaušes. Bet iš tų procesų ir naudos savo šaliai išpeša. Mums, lietuviams, yra ko iš jų pasimokyti. Galbūt taip sparčiai "nebalsuotume kojomis", jeigu mokėtume protestuoti, derėtis su RENKAMOMIS valdžiomis. Juk kas, jei ne mes patys jas ir išrenkame, paskelbiame savo atstovais. Sau ir visam pasauliui.
Tai tiek šįkart. Iki!

Ar girdėjote?

Ar girdėjote tokį faktą- internete yra vieta, kur Lietuva vaizduojama kaip imperija, pasaulio hegemonas. Nuoroda ten: http://fai.org.ru/forum/topic/13823-miv/ Imperatoriaus Vytauto pasaulis! Viskas siejama su realia istorija: Vytautui reikėjo tik vienos "smulkmenėlės": nepralaimėti 1399 metų  rugpjūčio 12 dienos Vorkslos mūšio, sutriuškinti mongolų Aukso Ordos kariuomenę. Taigi štai kaip viskas galėjo pasisukti. Ir rusai bei lietuviai draugiškiau tarpusavyje gyventų.

Apie išradimus ir išradėjus

Pakalbėkime apie pasaulio išradimus bei išradėjus. Daugybė jų buvo, aibė visko atrandama ir šiais laikais. Tokia jau žmogaus prigimtis vis ko nors ieškoti, atrasti, suprasti. Taip buvo nuo pačios senovės.

Mes dabar jau nepasakysime to šauniojo šumero vardo, kuris prieš 5000 metų išrado ratą. Kaip vėliau jo tautiečiai sugalvojo sustatyti dviem porom keturis ratus ir ant jų dėti pirmojo vežimo karkasą. Primityvus, bet vis dėlto tai juk jau buvo transportas! O kur dar žiedžiamasis ratas moliui (keramikos pradžia), laiko suskirstymas, kalendorius. Viskam, kas mums atrodo taip įprasta, natūralu ir nuobodu, pagrindus padėjo seneliai šumerai. Šlovė jiems! 

Vėliau, vis plėtojantis žmogaus interesams, vystėsi mokslai: architektūra, inžinerija, filosofija, matematika. Garsioji Pitagoro teorema buvo visos Antikos epochos pasididžiavimas.

Dar vėliau- heliocentrinė teorija, teleskopas, kraujo apytakos ratas (matote, kiek daug šio žodžio reikšmių), oro balionai, parašiutai, lėktuvai, kosminės raketos... Ir pagaliau prisikapstome iki dabarties, kai skverbiamasi į ląstelės, mažiausio atomo gelmę. Visokie nanorobotai greit sunkiausias žmonių ligas pagydys. Norėtųsi tuo tikėt.

Įdomu, kaip kitą epochą vadinsime? Dabar lyg yra postmodernizmas. Kas po jos seks, kokius išradimus tada darysime? Atrasime naują apgyvendintą planetą Visatoje? Tokia bus tik antroji po mūsiškės. Kažin ką panašaus astronomai savo Hablo teleskopu, rodos, jau įžiūri. Palinkėkime jiems kuo didžiausios sėkmės.

Naujausių dienų istorija

Na, kas gi įvyko paskutinėmis dienomis istoriško, pakeisiančio mūsų ateitį? Ogi žiniasklaida trimituoja, kad pagaliau pasirašėme sutartį dėl prisijungimo prie europinio dujotiekio. Galutinai atsiskirsime nuo Rusijos ir energetiškai tapsime  Europos dalimi. Taip, dabar elektra mums keliaus iš Švedijos, o dujos vamzdžiais pačią Prancūziją sieks! Puiku, nieko daugiau ir nepridursi.
Kaip pažymi prezidentė, išsipildys ilga Lietuvos svajonė išeiti iš rusiškos meškos glėbio. Bet ši taip lengvai nepasiduos ir mūsų ramybėj nepaliks.
Kalbu apie Rusijos televizines programas, labai dar mūsų tėvų kartos žiūrimas. Per interneto platybes tos šalies filmai, radijo laidos pasiekia ir jaunąją kartą. Nesu koks rusofobas ( ar tik šis terminas nebus pačių rusų politikų sugalvotas?), bet tikrai jų imperinis mentalitetas gali paveikti neigiamai visą postsovietinę erdvę, kur toji informacija kreipiama. Bandomas sudaryti įspūdis, kad vis tiek nieko gero šalys nepasiekė per tuos metus po SSRS ir komunistinių režimų Rytų Europoje žlugimo.
Iš tų rusiškų filmų labai gerai matosi ir blogieji žmonių įpročiai. Tarkime, labai dažnai rodo, kaip žmonės geria, tiesiog buteliais ir kibirais laka degtinę. Kiek galima, ką? Dar jų imperatorius, caras Petras I XVIII amžiaus pradžioje galvojo, kaip išgyvendinti savo žmonėse girtuoklystę. Panašu, kad per 300 metų niekas nepasikeitė, dabartinių valdančiųjų jinai net yra skatinama.
Taigi tokia ta Rusija. Ir puiku tikrai, kad nors Lietuvos energetika  bus nuo jos atsiribojusi.
Vis dėlto, man norėtųsi kada nors pačiam nuvykti į tą šalį, paalsuoti jos oru, pasigrožėti gamta. Ir ten yra daugybė gražių vietovių, be naftos ir dujų bazių.

Myliu istoriją

Sveiki visi.Kaip laikotės? Kaip gyvenat? Žengiu į Jūsų kompiuterių ekranus šiuo savo blogu.
. Esu vardu Justinas. Populiarus tas mano vardas, kadaise mokyklos klasėje net trys Justinai buvome. O kitoje, paralelinėje- dar du. Kažkada senovėje pirmasis krikščionių filosofas tokį vardą turėjo. Vėliau garsiąją Bizantiją Justinų visa dinastija valdė.
Tai va, šis blogas bus apie istoriją. Kaip mokslą, kaip gyvenimo Mokytoją, iš kurros, deja, niekas nepasimoko. Kiek Žemėje būta visokių karų ir nelaimių, sukeltų vis niekaip nenurimstančių piliečių.  Ar juos galima taip vadinti? Tokie veikėjai, kaip Hitleris ar Stalinas dar ir šiais, moderniais laikais sulaukia pasekėjų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turbūt apsidžaugtų, jei kas nors jį pavadintų antruoju Stalinu. Tik be karinio frenčiaus...
Dar yra ir vadinamosios alternatyvios istorijos žanras, oficialiosios istorijos nepripažįstamas. Pastarosios nuomone, tikri istorikai nenagrinėja tokių dalykų, kurie galėjo atsitikti, bet neatsitiko.Jie nekelia tokio klausimo "kas būtų, jeigu būtų..." Nors ir yra išleista visa rinktinė straipsnių (tiesa, angliškai), kur labai rimtai svarstoma, kaip galėjo pasisukti žmonijos istorija tuo ar kitu atveju. Pradedama ten nuo VIIIa. pr.m.e nagrinėjimu situacijos, kas būtų, jeigu asirai būtų užėmę Judėjos karalystę ir visus žydus išsivarę į vergiją. Arba kitas gudročius kuria romanus apie tai, jeigu dinozaurai nebūtų žuvę, o pasiekę tokį civilizacijos lygį, kokį esame pasiekę mes dabar.
Ir Lietuvos istorijoje visko būta.
Bandysiu į viską žvelgti ne specialisto, o tiesiog suinteresuoto, angažuoto žmogaus akimis. Paprastai. Viskas, pirmąjį įrašą baigiu.