Pasaulis be alkoholinių gėrimų: utopija?

     Rėšiu jums šį kartą tiesiai šviesiai: tebūnie darkart prakeiktas tas gilioje žmonijos civilizacijos senovėje Egipte ar Mesopotamijoje žmogumi įsikūnijęs velnių giminės padaras, sugalvojęs pagaminti alkoholinį gėrimą! Šiuo atveju tai būtų alus, jo pėdsakai aptinkami 7000 m.pr. m. e. datuojamose, archeologų rastose indų šukėse.

     Labai čia mums jo reikėjo, tiesiog gyvybiškai negalėjome apsieiti! Neužteko dainų, šokių, jodinėjimo, imtynių ir visokių kitokių tuomet prieinamų pramogų. Dar kažko buvo maža, smegenims atsipalaidavimo trūko... Žinoma, atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos, kai nuo ryto lig vakaro sėjai, arei ar akėjai, yra gerai ir  sveika, bet kodėl būtinai tokiu būdu? Galėtum eiti su žmona seksu užsiimti, prieš tai, aišku, nusiprausęs, taip pat palengvėja! Tačiau tatai reikalauja daugiau pastangų. Bet jeigu namuose yra medinis kaušas, į kurį gali prisipilti iš statinaitės šalto, putojančio alaus, tai nieko daugiau ir nebereikia- išgeri, apgirsti ir iškart galvoje šviesiau pasidaro, net besiglaustanti žmona su visais savo kūno apvalumais tampa neįdomi... Ne visiems taip, kai kuriems- atvirkščiai, labiau užkyla... noras. Ir tuomet išgėrimai ima dažnėti, šeimoj prasideda nesutarimai, barniai, muštynės... Žmogus rimtai suserga, niekas jam nebepagelbsti, tik kasdien didėjantis išgeriamo alkoholio kiekis. O velnių giminės padarai audringai ploja iš džiaugsmo ir šlovina savo protėvį, kuris rado būdą greičiau sunaikinti žmogaus sielą.

   Alus- ne vienintelis toksai gėrimas. Įvairiausių jų yra, įvairių pavadinimų. Vynai, degtinės, brendžiai, viskiai, tekilos ir t.t... Dabar madinga kalbėt apie gėrimo kultūrą, apie tai, kaip mokyt jaunimą gert, bet kultūringai, su saiku. Mieli tėveliai, nemokinkite savo vaikų tokių dalykų, jeigu jau "lakate", tai darykite patyliukais. Ateis laikas, kai vaikas pamatys jus drybsantį pastalėje ir apsidirbusį, o šalia voliosis tuščias butelis degtinės. Ir jei vaikis bus protingas, jisai supras, iš kur visa tai kyla. Nebereikės jokių kultūrų mokymų, jis žinos, kad žmogus yra linkęs PIKTNAUDŽIAUTI  jam suteikta laisva valia. Nebeužteks taurelės-reikės butelio per dieną. Neužteks per dieną butelio- reikės visos dėžės. Taip ir suksis amžinas girtuokliavimo ratas, kol jo tvirtai nesustabdys valinga, stipri sąmoningumo ranka.

   Kitas dalykas- mūsų šventės. Ant stalų- ne kompotas, ne kisielius, ne sultys, o va būtinai įvairios stiklinės talpyklos su laipsnių turinčiais gėrimais. O kas būtų, jei koks nors atvykęs svečias štai imtų ir pastatytų ant stalo du litrus PIENO ?  Kaip jūs sureaguotumėt, kaip įvertintumėt tokį poelgį? Šokas? Akibrokštas? Netaktas? Nemandagumas? O gal atvirkščiai- naujo ir gero papročio, tradicijos įvedimas imti švenčių metu baltu karvės pienu gardžiuotis, gražias, smagias dainas dainuojant? Sakysit- nesąmonė, paistalai? O jūs pabandykit nors kartą šitaip padaryt ir pamatysit, kas iš to išeis.

   Žmogus- silpnas, žmogus- nuodėmingas, linkęs pasiduoti pagundoms... Ar mes negalime pakeisti šios įsisenėjusios ir jau atgyvenusios paradigmos? Argi negalime pasikeisti į gera, atsirastų perspektyva tobulesnei gražesnei civilizacijai. Nesielgtume taip bjauriai, kaip kai kurie skandinavai laivuose.

   Legendos sklinda apie suomius, plaukiančius estišku keltu iš Helsinkio į Taliną ir atgal, kurie prisigeria ten iki žemės graibymo, o jiems išlipus iš kelto, personalui tenka valyti jų paliktus vėmalus... Šitaip suomiai užtraukia gėdą savo šaliai! Per ką? Per alkoholį! Geria jie pas estus dėl to, kad jų šaly alkoholio rinka griežčiau reguliuojama, įsigyti brangiau, o estų požiūris- liberalesnis: pirk ir gerk žymiai pigesnių gėrimų kiek nori ir savo pinigus mūsų šaliai palik. Šitaip ne visai gražiu būdu vystoma ekonomika. Manipuliuojama žmonių laisva valia, silpnybėmis, polinkiais. Kita vertus, niekas neverčia tų suomių taip elgtis, jie patys pasirenka. Jeigu, tarkime, šiandien, suomiai, visi kaip vienas, apsispręstų: "nuo šiol estų laivuose ir pačioje Estijoje alkoholio nevartosime, savo didžiai šaliai gėdos nedarysime", tuomet estai turėtų ieškoti kitų būdų jų eurams išvilioti.

   Na o Lietuvoje, kad visi girti keliuose neišsidaužytume, aš visai nieko prieš neturiu idėjai įvesti NULIO promilių girtumo įstatymą ir automobiliuose montuoti įrangą, neleidžiančią vairuoti neblaiviam. Riboti prieinamumą, kiek įmanoma labiau, kad negalėtų įsigyti bet kas ir bet kur. Ir verslui, po galais, tam  mūsų išliaupsintajam pridėtinės vertės kūrėjui, šiuo atveju- alkoholio pramonės verslui, prekybininkams ir gamintojams apynasrį reikia uždėti, per daug jis čia savo valią ir galią demonstruoja, diskusijas kelia! "Vajė, kas dabar bus? Kaip mes dirbsime, kaip savo darbuotojams algas mokėsime, jei būsime apriboti..." O gal jūs galėtumėt naujų nišų savo verslinei veiklai pasieškoti, juk verslūs, veržlūs ir sumanūs esat! Tas pats galioja ir viso pasaulio alkoholio magnatams.

   Kažin koks tikras absurdas susiklostė, jog kai kurie alkoholiniai gėrimai į pasaulio kulinarinio paveldo sąrašus įtraukinėjami! Kam mums to reikia? Kam žmonėms taip absurdiškai garbstyti svaigalus, kelti juos ant postamento? Būtų dar kvailiau, jei iš tiesų pastatytume Amžinojo Romos miesto aikštėje iš bronzos nulietą dvimetrinę alaus skardinę...

   Aš, kaip matote, už tai, kad alkoholiniai gėrimai apskritai išnyktų iš žmonijos vartosenos, gyvensenos, kultūros, papročių bei tradicijų. Ženkime į naują pasaulį, be svaigalų, jie mums nebereikalingi! Žmonės, daugiau sąmoningumo,ir visokie velnių giminės į žmones įsikūniję padarai nebežais tamsiąja mūsų sąmonės puse, nebeturės mums galios!!!

Pavasaris!

Gegužės mėnuo- pats šviesiausias visuose metuose, tikra priešingybė, antipodas jau mano šiame bloge aprašytam lapkričiui. Viskas žaliuoja, baltuoja... Taip, žinoma, retkarčiais suboluoja ir sniegas, bet jis greit ištirpsta, neatlaiko kasdien vis aukštyn kylančios, kaitrėjančios saulės spindulių. Nyksta bloga nuotaika žmonių galvose, išgaruoja visokios depresijos, organizmas ima gauti daugiau jam reikalingų vitaminų. Ir psichika darosi tvirtesnė, giedresnė. Beje, užsiminti šiek tiek apie ją šį kartą yra puiki proga. 1856 metų gegužės 6 dieną Freiberge (dab. Pryšboras Čekijoje) gimė psichiatras, psichologas, psichoanalizės pasaulyje pradininkas Zigmundas Froidas.
Stiprus ir tvirtas buvo senis. Senatvėje nuo didelio pomėgio rūkyti susirgo žandikaulio vėžiu, ištvėrė daugybę operacijų. Brrr, tikrai baisi ši liga, nežiūri žmonių amžiaus, griebia ir seną, ir jauną. ir dar visai mažą... Bet dėdulė Froidas sugebėjo su ja kovoti iki pat 1939 metų, kol nebeliko jėgų. Sugraužė fizinę sveikatą, tačiau nepalaužė aiškaus, blaivaus, analitinio proto.
Su paskutiniu teiginiu, aišku, būtų galima ginčytis, nes gerai žinoma, kad Froidas gyvenimo pabaigoje buvo pilnas fobijų ir baimių. Bet juk kiekvienas žmogus ko nors bijo, neturėdamas baimės jausmo jis prarastų savisaugos instinktą, lėktų stačia galva į degančią ugnį. Ir savaime aišku, kuo visa tai pasibaigtų.
Šnekėjo Froidas ir apie žmonių lytinį potraukį, vadinamąjį libido. Iš ten daugiausiai ir kildino visas psichikos problemas. Dėl to žiauriai susipyko su kitu psichiatru Karlu Gustavu Jungu, pastarasis jį laikė savo mokytoju. Taigi mokytojo ir mokinio keliai išsiskyrė, mokiniui ėmus plėtoti savas idėjas apie kolektyvinę sąmonę bei pasąmonę, atskirus žmonių temperamento tipus ir taip toliau. Mokinys juk ir turi pranokti mokytoją, va jums to akivaizdus pavyzdys!
Taip pat pavasarį, prieš 125 metus, 1892 metų balandžio 17 dieną Dievas tarė Lietuvai: "Tebūnie Šviesa!".. Juokauju, tiesiog tą dieną, Rietave, kunigaikščio Bogdano Oginskio dvare, įsižiebė pirmoji Lietuvoje elektros lemputė. Baigėsi, bent jau aristokratų dvaruose, vėliau Ažytėnų šviesuolio Mikalojaus Katkaus aprašytoji "Balanos gadynė". Tomo Edisono komercializuotas išradimas perskrido Atlantą ir įsikūrė lopinėlyje, Lietuva vadinamu. Nereikia nė aiškinti, koks svarbus šis įvykis, kad be tų palubėje kabančių daiktų ir apskritai be elektros šiuolaikinis lietuvis, kaip ir bet kuris kitas civilizuoto pasaulio atstovas savo gyvenimo nebeįsivaizduoja.
Pavasarį atgimsta visa gamta, gegužė yra jo apogėjus. Žmonių pasaulyje- panašiai. Lietuvoje štai, pavyzdžiui, 1920 metų gegužės 15 dieną pirmą kartą posėdžiavo Steigiamasis Seimas. O tolimojoje (sąlyginai) Pietų Afrikos Respublikoje 1994 metų gegužės 9-ąją išrinktas pirmasis juodaodis prezidentas Nelsonas Mandela. Pasibaigė ten engėjiška baltųjų rasės Apartheido politika juodaodžiams, afrikiečiai perėmė savo šalies valdymą į savo rankas.
Dar daug nesuminėjau, kas gegužį ir pavasarį įvyko, bet to turbūt nepavyktų ir į kelias storas knygas surašyti bei aprašyti.