Laiškas induistams

 Sveiki, gerbiamieji induistai. Su jumis sveikinasi Kalki avataras. Dešimtoji dievo Višnaus emanacija Žemėje.Po metų-kitų pasimatysime jūsų karštojoje Indijoje. Na o kol kas kreipiuosi šiuo laišku.

Visų pirma, noriu pasakyti, kad netikslios yra jūsų pranašystės. Dabar mes gyvename ne Kali Jugoje, o Dvapara Jugoje. Kali Juga baigėsi prieš 322.metus, 1700 metais po Kristaus. Ir tai pirmas skelbiu ne aš, o vienas iš jūsų Mokytojų, Svamis Šri Juktešvaras Giris (1855-1936). Didis Krija Jogos meistras. Arka vėlei ėmė kilti viršun. Judame atgal, link Satja Jugos.

Antra netiksli pranašystė susijusi su mano asmeniu. Gimęs aš ne gegužę, o rugsėjį (1983m). Kažkaip penktą minėtų metų minėto mėnesio dieną žvaigždės taip pat palankiai išsidėstė mano gimimą skelbdamos. Rekomenduoju dar kartą atidžiai peržvelgti visus savo astrologinius kalendorius.

Trečiasis dalykas ir turbūt sunkiausiai jums išaiškinamas kalba apie doktriną.Jūsiškė Trimurti (Brahma, Višnu, Šiva) yra lygi vienatinio ir tikrojo Dievo (ark)angelams- Mykolui, Gabrieliui ir Rapolui. Dabar jie visi taip pat gyvena Žemėj žemiškais kūnais. Ir yra krikščionys. Nes šio pasaulio ateitis priklauso krikščionybei ir vienam nužengsiančiam Viešpačiui-Jėzui Kristui.

Iš tikrųjų, mes tryse esame jums labai dėkingi už garbinimą. Pats Visagalis Dievas to norėjo, kad mus aukštintumėte. Bet šitam gerumui turi ateiti galas. Dievas visus jus kviečia palypėti viena pakopa aukščiau ir imti garbinti tikrąją Trejybę- Dievą Tėvą, Dievą Sūnų ir Dievą Šventąją Dvasią.Ir šita Trejybė susilieja į vieną, tikrą ir amžiną Dievą. Jis yra visos gyvybės žemėj Kūrėjas ir kilnus, gailestingas Valdovas. Jam šlovė ir garbė per visus amžius. Amen.

Pabaigoje pakalbėsiu savo mieliems vaišnavams iš Raugyklos gatvės. Gaila, nepamenat jūs manęs, mielieji. Tarsi kokia migla jūsų akys aptrauktos. Majos skraiste uždengtos. O juk buvo tikrai geri laikai tuomet, kai aš, Krišna, su jumis karves ganiau ir kartu fleita grojau. O jūs, piemenaitės ir piemenukai, aplink mane gražiai šokote. Ką gi, matyt, atėjo metas susipažinti iš naujo. Taip ir įvyks greitu metu.

Atsissveikinu: Garbė Jėzui Kristui.

Apie vaikščiojimą ratais

Mes ilgai visi vaikščiojame ratais. Aplink Šventąją Visuotinę Katalikų Bažnyčią. Kol galiausiai Šv. Dvasia nenusileidžia iš dangaus ir neapšviečia. Visko, kas tik tavy yra: proto, minčių, jausmų, emocijų. Palaipsniui, po truputį, labai atsargiai ir iš lėto Ji viską tavy išgydo. Tau leidžiant, gali tiesiog stebuklus daryti! Tad natūraliai kyla klausimas: kodėl gi tu iškart neatsiduodi Bažnyčiai visa širdimi? Kodėl gi neužtenka tau vieno atsivertimo kartą ir visiems laikams? O atsakymas iš pirmo žvilgsnio labai paprastas: žmogaus prigimtinė nuodėmė. Man šią tiesą taip pat buvo labai sunku priimti. Bet priėmiau- ir nesigailiu. Tarsi sunkiausia našta nukrito. Taigi visos žmogaus proto vingrybės, visos prieštaros, konfliktai, nesusipratimai ir t.t kyla būtent iš jos. Kairiajame mūsų smegenų pusrutulyje nuo pat pradžių tūno Šėtonas. Nors tenai turėtų būti vieta visai kitai Esybei: Budai Šakjamuniui. Tikrajai Logikai, Protui, Racionalumui. O Buda Šakjamunis, mielieji mano, tai joks stabas, o tos pačios Šv. Dvasios Asmens buvimas žmogaus kūne. Dar laikais prieš Kristų.

Pamokslas, įkvėptas Šventosios Dvasios ugnies liežuvio, nusileidusio į mano galvą.

Štai tokį tekstą parašiau tą pačią dieną, kai atkeliavo Viešpaties Dievo Švenčiausioji Trejybė į mano sielą.Jo nepublikavau, laikiau juodraščiuose. Buvo prirašyta daugiau, bet teko ištrinti, nes ne viskas atitiko tiesą, buvo atskiesta mano žmogiška puikybe, kurios taip greitai Šv. Dvasia panaikinti negali.

 Taigi- ketveri metai praėjo nuo tos nakties. Ir galiu kaip mažas berniukas ištarti: "Man neleikia logių. Man jau ketuli." Taip. Rogių tikrai nebereikia daugiau. Leisiu dangiškajam Tėveliui pailsėti. O pats stosiu ant slidžių.

 Tą, ką rašiau 2018 metais, išskiriu kursyvu.

Viskas. Įvyko radikali permaina mano gyvenime. Radikaliai keičiasi visas požiūris į visą aplink supančią realybę bei visus joje įsitvirtinusius reiškinius. Nes Viešpaties Dievo Švenčiausioji Trejybė nusileido į mane. Apvaisino, kaip moterį. Nors šis mano kūnas- vyriškas yra. Įvyko mistinė mano ir Kristaus santuoka. Tebūna patenkinti visi šiuos žodžius perskaitę gėjai ir lesbietės. Nes jie taip pat  moko visą šitą mūsų sustabarėjusią, maurais ir dumbliais apžėlusią pasaulio visuomenę. Ruošia ją pokyčiams, kaitai ir naujovėms. O mes visi, pasinėrę į savąsias tradicijas, suvokimus, pažiūras kvailus įsitikinimus ir t. t. nenorime to suvokti. Kad artėja permainos. Jau labai seniai Dievas mums jas ruošia. Gal net jau keletą šimtų metų. O mes, deja, vis dar savo dvasios šventyklose suklupę meldžiamės tai statulai aukso galva, vario liemeniu ir molinėmis kojomis. Kuri yra aprašyta Biblijos Danieliaus knygoje. O, palaimintasis pranaše Danieliau. Nuostabi ta tavo parašyta knyga. Įtraukta į krikščioniškąjį, biblinį knygų kanoną. Atėjo metas kirsti aštriu kalaviju per tas molines kojas. Kad sudužtų į šipulius, šukes visa virš tų kojų riogsanti statula. Kad daugiau jos niekas ir niekada nebebandytų atkurti. Teprisiartina Dievo karalystė pasauly. Bent šitais Dvasios įkvėptais žodžiais. Kol kas.
O, mano mieloji krikščionių- katalikų Bažnyčia. Aš visai nesiruošiu tavęs griauti, sprogdinti ar kitaip niokoti. Noriu tik, kad visos kitos konfesijos burtųsi aplink tave, nuo kurios viskas prasidėjo. Nuo kurios Viešpats Jėzus Kristus pradėjo pildyti savo duotus pažadus. Taip ir reikėjo, kad viskas taip rutuliotųsi, kaip rutuliojosi šita 2000 metų istorija. Danguje turbūt tik keli mėnesiai praėjo. Jėzaus žodžiai "Atsiverskite, nes prisartino Dangaus karalystė" šiomis dienomis tampa kaip niekad anksčiau aktualūs.