Na ir kaipgi galėjo įvykti, kad aname, paraleliniame pasaulyje, bolševikai Rusijoje 1917 metų spalį neužėmė valdžios? Ne, valdžią jie užėmė ir tada, tik ja džiaugėsi neilgai. Šįkart sau užduoties nelengvinsiu, kad tas ar kitas bolševikų lyderis tiesiog negimė. Ne, visi jie buvo- ir Leninas, ir Trockis, ir visi kiti... Ir aršiai vykdė savo reformas, ėmė kovoti, jų žargonu kalbant, su buožėmis ir šiųjų pasturlakais. Bet įvyko taip, kad raudonieji pralaimėjo pilietinį karą baltiesiems. Ir visi jų vadukai buvo iškarti aikštėje šalia Maskvos Kremliaus. Baltųjų karvedžiai sušaukė naują Steigiamąjį Susirinkimą ir jis nutarė grąžinti šaliai monarchiją.
Ar atsimenat dar sovietmečiu sklandžiusią anekdotų seriją, kurių pradžia skambėjo taip: "Čiapajevas su Petka bėga nuo "baltųjų"? Tuomet man, kaip vaikui, dar nebuvo aišku, kas tai per veikėjai. Tik gerokai vėliau, iš vartytų enciklopedijų išaiškėjo, kad čionai kalbama apie Vasilijų Čiapajevą ir Piotrą Isajevą.
O kas tie "baltieji"?
O kas tie "baltieji"?
Baltieji (Baltojo judėjimo, kilusio po 1917 metų Spalio perversmo atstovai)- monarchijos šalininkai, aristokratai. Geriausias, labiausiai išsilavinęs rusų tautos žiedynas. Gėlių simbolika čia neatsitiktinė, jos kilmė- Vakarų Europoje. Rožės buvo anglų didikų herbuose vaizduojamas simbolis, o baltos spalvos lelijos- prancūzų. Tai va, Rusijos baltarmiečiai perėmė seną prancūzų tradiciją, susitapatindami su spalva, iš kurios kyla visos kitos. Karališkąja, imperatoriškąja.
Beje, apie imperatoriaus Nikolajaus II-ojo Romanovo šeimą irgi reikia tarti keletą žodžių. Bolševikų kozirine korta, mano galva, tapo tai, kad jie dar 1918 metų vasarą ją visą išžudė. Bet vėliau sklido gandai, kad carui pavyko pabėgti į Vokietiją. Tad jeigu tai būtų buvusi tiesa, manau, baltieji būtų labiau konsolidavęsi, nebūtų šitaip demoralizuoti ir be jokios abejonės būtų sumalę raudonuosius į miltus ir išbarstę juos plačiuosiuose Rusijos laukuose, tarsi sudegintus negyvėlio palaikus.
Gerai, gana apie negyvėlius. Pašnekėkime, kaipgi alternatyvioje istorijoje (jeigu tekste dar pasitaikys minėtas dviejų žodžių junginys, naudosiu santrumpą AI), šiai dinastijai pavyko prieiti iki to, kad dabar rusus valdo monarchas Nikolajus V-asis. O šis aname, paraleliniame pasaulyje yra Aleksejaus (Nikolajaus III) anūkas, gimęs 1967 metais. Jo prosenelis mirė 1934-ais, palikęs sostą sūnui, kuris savo ruožtu nesirgo jokia hemofilija. Nikolajus III sulaukė sūnaus, gimusio prieš pat II- o pasaulinio karo pradžią Rusijoje,1941m. Mirė šitas caras 2001, iškaraliavęs po tėvo išėjimo 27 metus.
Taip, sutinku, viskas išėjo ir susidėliojo čia gana idealistiškai. Panašiai buvo galima paišyti ir Prancūzijos istoriją, be visokių po 1789 metų vykusių pervartų. Įsivaizduokime Burbonus, valdančius XXI amžiuje... Bet čia ir visas AI žavesys, kad gali kurti taip, kaip nori, kad pasaulis atrodytų padoresnis, ne tiek piktybiškai galvų sutraiškęs, nei yra iš tiesų.
O ar žinote, kad ir Lietuvoje galėjo atgimti monarchija, su karaliumi Mindaugu II-uoju? Tais pačiais 1917-1918 metais. Na, nežinau, kaip ten būtų buvę, bet faktas tas, jog toks svarstymas tarp mūsų šalies kūrėjų buvo.
Kiek matosi internete, šiuolaikinė Rusija ėmė labai gerbti, net garbinti savo monarchistinę praeitį. Tos pačios mūsų vadinamos "koloradkos", Georgijaus ordino juostelės, juk visai ne komunistinis, o būtent iš anos epochos kilęs simbolis. Ir pasikartosiu- būtų puiku, jei Rusija komunistinės, stalinistinės praeities dabar neturėtų.
O paralelinio pasaulio Lietuva laukia nesulaukia kovo mėnesį atvykstančio Rusijos karaliaus.
