Istorijoje būta ir dar didesnių nesėkmių. Pačioje Lietuvos futbolo istorijos pradžioje, pirmosiose Lietuvos rinktinės tarpvalstybinėse rungtynėse, vartininkaujant garsiajam lakūnui Steponui Dariui, buvo net 0:5 pralaimėta estams. Kažin koks prakeikimas su tuo futbolu Lietuvai, tiesa?
Taip, anglai šioje sporto šakoje "kieti", ją žaidžia nuo 1848 metų, karalienės Viktorijos epochos laikų. O Lietuva tuomet, užspausta įvairiausių slopinimų po 1831 metų sukilimo prieš carą, apie jokį futbolą nė nesvajojo, rimtesnių, išlikimo problemų turėjo. Kur čia susilyginsi- karališkieji anglai ir baudžiauninkų palikuonys lietuviai... Gaila, kad epochos keičiasi, bet tautų mentalitetas-nelabai...
Na ar negalėjome mes per 27-erius Nepriklausomybės metus normalaus futbolo stadiono sostinėje pasistatyti? Važiuoji pro tą vietą, pro garsųjį prekybcentrį- stypso šalimais kažkokie žemėn įkalti strypai... Ir viskas, ir taip jau- daugybę metų. Tik, rodos, pernai šios statybos pajudėjo iš mirties taško.Gal iki savo keturiasdešimtmečio ir sulauksiu atidarymo. O jis jau ne taip ir toli- po šešerių su puse metų...
Blogai, kad futbole 1990 metais neatsirado, kaip, tarkime, krepšinyje, normalių vadybininkų, kurie būtų kūrę, mąstę, dėlioję strategijas ir taktikas... Būtų jau užaugusi nauja žmonių karta, tų žmonių remiama ir išpuoselėta. Būtų futbolo stadionai kiekviename kieme, kaip dabar Lietuvoj visur pilna krepšinio aikštelių. Kažkas nesuveikė sistemoje, aukštesnės esybės nepagelbėjo...
Su krepšiniu mūsiškas mentalitetas tvarkosi geriau. Vos nuvažiavę čempionatan 1937 metais, iškart tapome Europos čempionais. Po dvejų metų tą patį pakartojome. Vėliau sekė ilgas tarpas be nacionalinės simbolikos, bet ir be jos, ir vėl su ja pasiekti žymūs laimėjimai. Tiesa, pastaruoju metu ir čia prasivėrė maža duobelė, tačiau reik tikėtis, jog mūsų didžiųjų krepšinio autoritetų pagalba ji nedidės, o kaip kelininkų magistralėje bus užlopyta.
Man dar labai skauda širdį dėl mūsų tenisininko Ričardo Berankio.Vyrukui jau 26-eri, bet kažkaip nepavyksta jam prasimušti į lyderius teniso padangėje. Taip, konkurencija čia didesnė ir visą darbą turi atlikti vienas arba su porininku, didesnės komandos čia nebus. Pajėgių tenisininkų pasauly- daugybė! Į ATP pajėgiausių žaidėjų šimtuko sąrašą irgi nelengva pakliūti. Sėkmės ,Ričardai, mes dar linkime tau pasiekti daugiau.
Neseniai dar degė lengvosios atletikos maniežas Vilniuje. Elektros instaliacija, visa danga ir visa kita ten jau supuvę buvo. O tomis dienomis kaip tik lengvaatletė Airinė Palšytė laimėjo Europos šuolių į aukštį varžybas. Ačiū, Airine, kad tu, treniruodamasi tokiomis, gal kas sakytų, košmariškomis sąlygomis, sugebi Lietuvai parvežti aukso medalį. Lietuviai prie visko geba prisitaikyt, išlikt ir laimėt!
Dar nepaminėjau mūsų "auksinės žuvelės" Rūtos Meilutytės, neseniai šventusios apvalią savo sukaktį. Sėkmės tau, Rūta, mes dar laukiame tavo naujų medalių!
Tai tokia kaip ir pastarųjų dienų ir savaičių kronika išėjo. Aišku ir su istoriniais momentais, nes be jų- nė žingsnio!
