Gyvename XXI-ajame amžiuje. Tai nuolat visur pabrėžiama. Dabar atrodo, kad pasiekėme visos savo civilizacijos aukščiausią viršūnę. Bet ar iš tikrųjų taip yra? Gal žmonės iš 30-ojo amžiaus į mus žiūrės kaip į pačius giliausius viduramžius? Jeigu žmoija tuomet dar iš viso egzistuos. Egzistuos su savo moralinėmis, etinėmis vertybėmis. Jos, aišku, yra ir dabar. Bet kai kur vis dėlto prasilenkia su sveiku ir šaltu protu.
Tos žinios, kurią aš nešu Lietuvai ir visam pasauliui yra bijoma. Gal jau būtų metas ją konkrečiai ir įvardinti.Lietuva or jos sostinė Vilnius yra Naujoji Jeruzalė. Vieta, kur nužengs antrąkart atėjęs Jėzus Kristus. Ir tai kolektyvinėje sąmonėje ir pasąmonėje nėra visiškai laužta iš piršto. Vilnius gi išeivių žydų litvakų yra vadinamas Šiaurės Jeruzale. O Pietų Jeruzalė Izraelyje Kristų nuvylė. Dabartinė žydų tauta ir judaizmo religija Dievo plane vietos neturi.Tik mesijiniai žydai išgyvens visus kataklizmus ir sulauks Dievo karalystės. Iki to laiko liko trys dienos. Dievišku laiku skaičiuojant. O žemišku- 30-40 metų maždaug.
Šią dabartinės sistemos baimę ir reakciją į žinią pajutau savo kailiu vos tik galutinai atsivertęs, Sureaguoja patys artimiausi žmonės ir iškviečia tau policiją, o po to ir medikus. Ir medikai išvadoje su baime įrašo: "skelbėsi esąs Dievas".Ir išveža tave į psichiatrijos ligoninę.Beveik dvylika metų tavęs nematė tos ligoninės skliautai ir koridoriai. "Sveikas sugrįžęs,- tarsi sako jie man, girgždančiomis grindimis ir tinkuotomis sienomis,- mes tavęs pasiilgome, kary". Naujas ciklas prasideda. Daktaras susijaudinęs klausia, tai tu sakei, kad esi Dievas? Ne, atsakau, esu ne Dievas, o tik Jo pasiuntinys.Šiek tiek aprimęs, nuveda mane daktaras į palatą.
O tenai- naujos staigmenos. Besišlapindamas tualete, sutinku tupintį ir rūkantį... Judą Iskarijotą. Taip, būtent jį, tik dabar, aišku, kitu vardu bei pavarde besivadinantį.Faktas, Tą patį Kristaus išdaviką, jį pardavusį už 30 sidabrinių pinigų. Ir jis, vargšelis tuos du tūkstančius metų sukosi gyvenimų ratais. Dabar su manimi, tuometiniu Simonu Petru jam lemta pasigalynėti šiek tiek. Na ką ir galynėjomės mudu abaudu. Manau, toje mūsų kovoje galima buvo skelbti lygiąsias.
