Man asmeniškai tikrai yra graži legenda apie Vilniaus miesto sukūrimą. Kunigaikštis Gediminas susapnavo staugiantį ant kalno geležinį vilką ir įkūrė toje vietoje miestą, kuris dabar yra Lietuvos sostinė. Ne veltui šiuo vardu yra pasivadinęs ir karių batalionas, atspindintis tą jėgą, tą šauksmą visam pasauliui apie Lietuvą ir jos sostinę.
Kaip žinia, tikroji Vilniaus įkūrimo data nėra žinoma, apie miestą, jau kaip apie sostinę, kalbama 1323 metų Gedimino laiškuose Vakarų pirkliams. Čia ir pirmasis jo paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose.
Tokį gražų legendos pasakojimą galėjo sudėlioti ir valdovo aplinkos žmonės, raštininkai, ir paprasti bendrapiliečiai. Gal buvo pasamdytas koks nors keliaujantis Viduramžių poetas, išmanęs lotynų kalbos vingrybes. To nežinome. Visa tai priklauso jau tautosakos sričiai, nematerialiajam paveldui, protingai, įmantriai pasakius.
Veikia pagoniškas personažas- žynys Lizdeika. Visi žinome apie Gedimino pažadus krikštytis tuose pačiuose laiškuose, bet matyt pagoniškasis sąstatas, jo sankloda dar buvo stipri ir kunkgaikštis negalėjo labai priešintis. Gaila, kad niekas nebeatsiminė karaliaus Mindaugo patirties, nors nebuvo praėjęs dar nė šimtas metų po jo valdymo ir mirties.
Ką gi mums reiškia šita nuostabi legenda šiais laikais? Taip, ji Lietuvai turėtų kelti (tikiuos taip ir yra.)pasididžiavimą, kad apie jos sostinę taip gražiai ir didingai kalbama. Turbūt ją sava kalba sužino ir užsieniečiai, atvykę čionai švęsti savo bernvakarių. Pasitarnauja ji komercijai, verslui ir prekybininkams. Tiesa, yra kur ir tobulėti. Tarkime vietoje pardavinėjamų rusiškų matrioškų Pilies gatvėje, galėtų būti Geležinio Vilko statulėlės. Kad ir iš paparasčiausio molio nulipdytos. Vis jau šis tas labiau tautiško, nacionalinio.
Šitą savo blogą irgi pavadinau, naudodamas Geležinio Vilko simboliką. Tad tegul skrieja jo staugimas į pasaulinį kompiuterių tinklą, tegul skamba jo balsas visur, kur tik bus vertinamas ir suprantamas.
