Lapkričio mėnuo

Lapkričio mėnuo- pats tamsiausias visuose metuose. Dėl trumpėjančių dienų. Bet nunėrus giliau į istoriją, jis neatrodo toks tamsus. Lapkričio 11-ąją kaimynai lenkai minėjo Nepriklausomybės dieną, po savaitės- kaimynai latviai tą patį. Dar po penkių dienų- Lietuvos kariuomenės įkūrimo diena. Kariai turbūt gerai žino ir tai, kad 1919 metų lapkričio 10-ąją gimė įžymiojo automato AK-47 kūrėjas Michailas Kalašnikovas. Mirė tik prieš dvejus metus, 2013-aisiais.

Tačiau šį kartą noriu daugiau apsistoti ties kita, apvalesne data.. Lygiai prieš 70 metų, 1945- ųjų lapkričio 20-ąją Vokietijos mieste Niurnberge prasidėjo teismo procesas, teisęs jau sugriuvusios nacių valstybės vadus: Rudolfą Hesą, Joachimą Ribentropą, Vilhelmą Keitelį, Hermaną Gėringą ir kitus. Truko iki kitų, 1946 metų spalio. Kaltino tuos žmones dėl II pasaulinio karo sukėlimo, dėl žydų holokausto, karinės agresijos, kitataučių, kitaminčių naikinimo. 12 pagrindinių vadų sulaukė mirties bausmės pakariant. Kiti atsėdėjo Berlyno Špandau kalėjime įvairias bausmes. Iki gyvos galvos nuteistas Hesas mirė po 41 metų.

Sovietams ir tuomet gerai "nuskilo". Vakarų pasaulį tikrai kažkuo žavėjo dėdulė Stalinas, jo kuriamas "šviesus, komunistinis rytojus". Mokėjo užmaskuoti savo darbelius sovietai ir dėl to Damoklo kardas ant jų vadovybės galvų nepakibo, o jų atstovai nugalėtojų pusėje teisė nacius.

Iki šiol dar kybo ore klausimas, kas tą karą sukėlė. Ypač neaiški 1941 metų birželio 22 dienos istorija. Rusų autoriai Viktoras Suvorovas ir Markas Soloninas rašo, kad iš tikrųjų tai Stalinas ruošėsi puolamajam karui, o Hitleris gindamasis pirmasis ir užpuolė. Bet Niurnberge kaltas liko pastarasis ir jo pavaldiniai. Ateity, manau, tikrai atsidarys visi reikalingi, slapti archyvai ir paaiškės tikroji tiesa dėl to.

Patys vadinamieji sąjungininkai irgi nebuvo šventieji. Bombardavo iš oro Kylį, Drezdeną, kitus Vokietijos miestus. Žuvo ne tik kariai, bet ir civiliai. Kitaminčius turbūt naikino ir britai Indijoje, bandydami išlaikyti iš rankų slystančią kolonijinę valdžią tenai. Taigi perfrazuojant vieną lietuvišką patarlę, apie Niurnbergo procesą būtų galima pasakyti šitaip:"Teisė murzinas puodas katilą juodą"...

Bet vokiečiai- nenugalimi, moka pakilti iš pačių juodžiausių nesėkmių. Lapkričio mėnesį jie ir Berlyno sieną nugriovė, Nikitos Chruščiovo įsakymu pastatytą (1989m). Ir naujas jiems iššūkis- pabėgėlių krizė. Visi pabėgėliai traukia Vokietijon dėl gero ekonominio gyvenimo ten. Atsigavo per tuos 70 metų po Niurnbergo šalis, nepalūžo. Tokios šalies piliečiai verti pagarbos. 

Tiek apie lapkričio sukaktis. 

Karai, suirutės, nepritekliai

Pašnekėkime šį kartą gal ir nelabai malonia, bet labai aktualia tema: apie karus, suirutes... Pagal mokslinę klasifikaciją juos turbūt įmanoma skirstyti įvairiai: vidiniai bei išoriniai; pilietiniai ir ekspansiniai; informaciniai ir hibridiniai;  religiniai, teroristiniai ir t.t, ir pan. 

Nagi ir kodėl dabar tie žmonės nuo pačių seniausių laikų civilizacijos istorijoje  kariauja, ko jiems vis neužtenka? Senovės Romai neužteko išteklių. Apglėbė tuomet pusę pasaulio. Viduramžiais- neįsivaizduojamas laike net ir dabar, bet pavadinimas išliko ir jis, jei atvirai, šiurpina- Šimtametis karas! Nepasidalijo kažko kadaise romėnų provincijomis buvę kraštai- Albionas ( Anglija) ir Galija (Prancūzija). Dar vėliau- Trisdešimties metų karas, jau dėl religijos skirtenybių. Pirmas, Antras pasauliniai praėjusiame amžiuje... O ir dabar- Ukraina, Afganistanas, Irakas, Sirija... Kas darosi, galų gale?!

O gal čia kalta žiniasklaida, masinės informacijos priemonės, vadinamoji " ketvirtoji valdžia", dažnai taikanti iškilti į pirmąją? Taip išpučia iki begalybės kiekvieną tenai mirtininkų išpuolį kažkur toli, Afganistane, o apie Kaune gydytojų operuotą, klausą atgavusią mergaitę praneša pačiame savo naujienų gale.

Žmogus gi deklaruoja, kad jis yra protinga būtybė. Pristeigusi įvairių prieš karą kovojančių organizacijų- Jungtinės Tautos, Raudonasis Kryžius,,, bet vis tiek nieko neišeina joms padaryti, kažin kur siūlų galai nesusiriša, o susipainioja tie siūlai į didžiausią Gordijaus mazgą, daug sudėtingesnį už aną, mitinį; šiojo taip pat žmogui nebuvo kantrybės išpainioti, buvo nukirstas kardu. Tad ar dabar pavyks?

O gal būtų geriau, kad žmogus išnyktų? Juk yra mokslininkų kuriamos teorijos apie tai, kas būtų, jei nebeliktų pasauly nė vieno žmogaus. Atsigautų gamta, vandenys nebūtų teršiami visokiais chemikalais...  Iš geologinės praeities gyvūnų ir augalijos liekanų atsiradusi nafta taip pat nebūtų taip eikvojama. Matot, gi automobiliais važinėti, reaktyviniais lėktuvais skraidyti žmogus sugalvojo, paprastų, arkliu traukiamų vežėčių jam neužteko. 

Susinaikinsim, išsižudysim visi karuose, protingieji Dievo kūriniai, liks tik keli, rakčiukais prisukami geležiniai vilkai, kurie staugs naktimis, į palydovą Mėnulį žiūrėdami...