Labas rytas, publika!
Gražus, pavasarinis šeštadienio rytmetys už lango. Tylu, ramu, be vėjo. Paukščiukai gražiai čiulbėti bando. Ir aš, žvalus ir puikiai nusiteikęs, toliau tęsiu savo vingiuoto gyvenimo kelio istoriją.
Pasakysiu, kas nepatiko per šventąsias Mišias. Nepatiko ritualai, smilkymai, nusilenkinėjimai. Trikdė ir kunigų per pamokslus išsakyta mintis, kad Dievui viso šito nereikia. Kad Jis ir be viso to gali puikiai egzistuoti, būti. Dievui to nereikia, bet žmonėms- reikia, reikia jų silpnai dvasiai palaikyti. Todėl Jis ir leidžia taip žmonėms elgtis. Na, galvoju tuomet aš, jeigu Dievui nereikia, tai ir man tada nereikia. Dar-giesmės žodžiai "su tavim (Marija) mes džiaugsmo kupini, su tavim mes šlovinam Karalių"...Koks čia po galais, feodalizmas, galvoju. XXI amžiuje. Visgi pats sau ir kitiems veidmainiavau. 2009 metais, birželio 21 dieną, per Devintines, gavau Sutvirtinimo sakramentą. Pagal Bažnyčios mokymą tapau subrendusiu jos nariu. Apsigyveno Šventoji Dvasia many. Apsigyveno, bet dar nesireiškė. Gavau Jos krikštą dar po beveik devynerių metų. Bet kas žmogaus gyvenime 10 metų, danguje- viena diena.
Galvojau, kad katalikų bažnyčia- tarpinė stotelė mano kely. Turėjau kontaktų su kabalistais, budistais. Buvo įtraukęs ir niu eidžo- tyneidžo judėjimas.Buvau taip ten įsitraukęs, kad net internete rastą rusišką amerikiečių kilmės "mediumės" Pamelos Kribe tekstą į lietuvių kalbą išverčiau. Ir tas tekstas buvo publikuotas lietuviškoje svetainėje. Tik Dievas leido jos adresą pamiršti. Bet stipriausia sąsaja buvo su tokia niu eidž "mokytoja" Ieva Žigone. Dabar jos pavardė kita- Launagė. Ji ten visokiuose šamanistinėse ceremonijose dalyvavo, ant nugaros yra išsitatuiravusi induizmo dievybę Ganešą. Vėliau iš Viešpaties sužinojau, kad ji yra pirmojo mano gyvenimo šioje žemėje motina. Jos antrojo sūnaus Abelio. Kurį vėliau užmušė brolelis Kainas. Dabartinis Linas Karalius- Ezopas.
Jau minėjau, kad šiam pasauly buvau ir šventasis Petras. Ir nutariau sudalyvauti viename renginyje, kurį žinutėje draugui pavadinau labai skambiai: Ekumeniniu Bažnyčios Susirinkimu. Iš tiesų tai buvo paprastas, Tiberiados brolių ir prie jų besiglaudžiančios bendruomenės renginukas krikščionių vienybės tema. Diena prieš gavau iš Kristaus žinią, kad Jis nori, jog aš paskelbčiau žinią apie reinkarnaciją tenai. Ir gavau iš Jo avansą. Labai realų ir apčiuopiamą. Pinigais. 100 eurų.Buvo tai šitaip: 2018 metų vasario 1 dieną, ketvirtadienį, minėto renginio išvakarėse, nuėjau į Mišias Dievo Gailestingumo šventovėje. Ir susitikau ten psichologą Julių, su kuriuo buvau jo vedamoje kūrybinio- terapinio rašymo stovykloje Guronyse, kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje.Tai va, Mišios ten buvo laikomos prancūziškai. Ryšys yra ir su tuo kraštu man.Po Mišių jis pasiūlė nuvažiuoti į susitikimą, kur buvo susirinkę pavakaroti daugiau žmonių iš tos stovyklos.Kai vežė jis mane atgal namo, sustabdė mašiną, klausia: "gal pinigėlių reikia?" Sakau, "na taip, reikia". O kiek, Julius klausia. Na, gal šimto, atsakau nedrąsiai. Ir, nesuspėjus man net baigti žodžio, žiūriu, Julius tiesia man du banknotus po 50. "Čia ne man, čia Dievui dėkok. Grąžint nereikės. Čia man viena moteris davė..." Net truputį pyktelėjau ant Dievo, ką čia mane pinigais papirkinėji, sakau. Bet priėmiau. Grįžęs namo, pasidėjau į dėžutę su dangteliu ir kokią savaitę tų pinigų nekliudžiau.
Et, vėl daug išėjo prirašymo.Turbūt prireiks trečios dalies. Kaip ir Trejybės pagarbinimas bus. Vienas Dievas Trijuose Asmenyse. Amen.
Gražios visiems dienos, Dievo patyrimo per ją. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą